Transtatlantine kelione

Va jau 5 dienos kaip esu Amerikos zemeje.
Kelione nors ir megstu keliauti - skraidyti, traukiniais ar tranzuoti tikrai prailgo..Dar tas beprotiskas lenku nacionalizmas visas tas valandas lektuve jau rimtai erzino...Stiurardese paklausta angliskai arba apsimeta, arba nenori suprasti ir atsako polskai. Viena karta netgi pralenke mus nepasiulius gerimu!!! O pildant tam tikras anketas pries landinant sako nieko nzn jus lietuviai? nieko nzn - pas jus kitoks vizu rezimas ir tiek..Vienas geras dalykas, kuris dar karta irode, kad pasaulis mazas nutiko lektuviuke Vilnius - Varsuva, kai prie manes atsisedo biciukas, kuris kuklinosi kalbeti..kai skrydis ejo i pabaiga ir i-podas baige issikrovineti nusiemiau ausines ir sakau - tai kur skrendi? TAS LYG SENAI LAUKES TO KLAUSIMO:0sako i Cikaga - isbere kaip zirni:) Na taip mes su juo ir susipazinom - po keliu minuciu isgirdau jo balse keista akcenta, sakau kuriame mieste gyveni - tas Siauliuose, paskui pradejo biski girtis, kad dirba per vasaras Drevernoje kite'u instruktoriumi...Radom bendru pazistamu..Maza to isaiskejo, kad jis skrenda pas drauga, kuri as irgi senai pazistu.. Tai persedimas Varsuvoje trunkantis 6 valandas atrode kaip kokia valanda, nes buta temu..
Ilipe i transatlantini pasiderinom, kad galetume pliurpti drauge ir su gera draugija iveikem amzinai trunkancia kelione diena:) Toks jausmas, kad skridome paskui saule,nes daugiau nei para laiko uz lango buvo sviesu .
Islipe is lektuvo Cikagos oro uoste pamateme mus pasitinkancius mano broli ir musu visu bendra pazistama Hansa, zodziu viskas susipyne susipyne ir vieni kitus net ir cia pazista..Nu ir liuks:)